2014 m. liepa 16 d., trečiadienis

This Is It

Dar net pačiai nesitiki, kad jau pabaigiau mokyklą. Nors tiek metų buvo sunku rytais keltis, o dar paskui ir atsėdėti tiek valandų pamokose, dabar atrodo, kad viskas prabėgo per greitai. Pasiilgsiu šimtus dalykų, bet kiekvieno pabaiga yra kažkieno pradžia, ar ne? :)


2014 m. liepa 1 d., antradienis

Purple Pansies

Mokslo metai pagaliau baigėsi, egzaminų sesija taip pat, tačiau rezultatų laukimas dar neleidžia pajusti tikrų atostogų, o ir vaizdai už lango nieko gero nežada. Tris savaites prastūmiau veltui gulinėdama ant sofos ir žiūrėdama serialus ir šiandiena sugalvojau, jog viskas! Užtenka. Reikia kažko imtis...O kas geriau užims jeigu ne rankdarbiai ir kažko gražaus kūrimas? Pamėginau pasidaryti labai populiarų dalyką vasaros sezonu - gėlių lankelį. Ir manyčiau, jog pirmas blynas visai neprisvilo. Ko gero tokį aksesuarą padarysiu dar ne vieną, nes labai smagus užsiėmimas. :)


2014 m. birželis 2 d., pirmadienis

The Last Bell

galvos papuošalas ir suknelė ZARA, batai GRACELAND
Praėjusį ketvirtadienį daugeliui abiturientų nuskambėjo paskutinis skambutis. Graži, tačiau kartu ir labai liūdna šventė. Paskutinė gyvenime pamoka mokykloje, paskutinis kartas, kada visa klasė kartu. Niekada nemaniau, jog per dvejus metus galima prisirišti prie tokio būrio žmonių! O ar mano sekėjų tarpe yra abiturientų? Kaip praėjo jūsų paskutinis skambutis?

2014 m. kovas 13 d., ketvirtadienis

Spring Is Here

Ar pastebėjote, kad atšilus orams pradėjo nežmoniškai greitai bėgti laikas? Vis mažiau dienų lieka iki visų išsvajotos vasaros. Ilgą laiką buvau smarkiai paniurusi, irzli ir visada be nuotaikos (dažnas pasakytų, kad tokios apskritai neturiu), bet dabar supratau kodėl...Man trūko saulės ir šilumos! Negaliu atsidžiaugti, jog kai ryte pabundu jau būna gerokai prašvitę, o vakare vis ilgiau ir ilgiau netemsta. Net pati nustebau, kokią įtaką man daro tokie gamtos pasikeitimai. Žodžiu, geri orai ir išlindusi pavasariška saulutė man įkvėpė daug jėgų ir energijos, tad atrodo, jog esu pasiruošusi nuversti kalnus. Visai galimas daiktas, jog dėl to sulauksite daugiau mano įrašų bloge. ((: O dabar noriu pasidalinti keliais kadrais iš pirmadienio popietės.

2014 m. kovas 11 d., antradienis

March 8th

Nors ir pavėluotai, tačiau tradiciškai noriu pasveikinti visas merginas ir moteris su praėjusia nuostabia pavasario švente - Moters diena! Būkime amžinai gražios ir beprotiškai mylimos! (:
O dabar trumpai apie tai, kaip aš pati praleidau šią gražią dieną. Visai neseniai sužinojau apie labai patrauklią vietą, kaip restoraną Kretingos žiemos sode. Kurį laiką teko vis įkyriai pazyzti vaikino, kad vis dėlto mes ten kartu nuvažiuotume, tad turiu būti dėkinga kažkam, kas sugalvojo tą kovo 8, nes pagaliau atsirado proga nuvykti ten, kur norėjau. Galiu pasakyti, jog laiką praleidau nerealiai. Dar niekada nebuvau taip klasiškai aptarnauta, jog net pati jaučiausi nejaukiai dėl tokio mandagumo. Jeigu viską reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tai be abejo būtų - karališka. Galbūt dauguma yra buvę kur kas geresnėse vietose ir valgę daug prabangiau, bet man tose džiunglėse labai patiko ir visiems rekomenduočiau apsilankyti. (:
Noriu atsiprašyti dėl paskutiniu metu keliamų prastos kokybės nuotraukų, bet taip jau atsitinka, kad įsimintinais momentais neturiu šalia fotoaparato...

daugiau mano kasdienybės @ harperrseven

2014 m. vasaris 23 d., sekmadienis

100

Kam įrašo antraštė nieko nesako, tai mano šiandieninis postas bus apie vieną laukiamiausią dvyliktokų šventę - šimtadienį. Nors skaičius šimtas atrodo gana nemažas, turint omenyje, jog kalbama apie šimtą dienų, bet dvyliktoje klasėje jos prabėga žaibiškai ir nelaukiami egzaminų užduočių sąsiuviniai nugula ant mokyklinio suolo. Tačiau tą šventinę dieną abiturientai tikrai negalvoja apie būsimus sunkumus! Penktadienį tokį džiaugsmelį teko patirti ir man. Būdama maža su dideliu susižavėjimu stebėdavau dvyliktokų šimtadienius ir tada man atrodė, jog kol pati lakstysiu koridoriais, praeis tikrai ne vienas šimtas dienų, gal net pasensiu belaukdama. Bet kai pagaliau sulaukiau tos dienos, prisipažinsiu, nebesinorėjo nieko, net eiti į renginį, kuriam kruopščiai ruošiausi jau nuo lapkričio mėnesio, nei užsikrėsti ta džiugia atmosfera. Visi, kas aplinkui kalbėjo apie šimtadienį, mane tiesiog erzino. Mano draugas tokį mano elgesį pavadino "prieššimtadienine depresija", panašiai, kaip nutinka žmonėms, kurie laukia savo gimtadienių, o paskutines dienas tiesiog nori viską numesti į šalį, ir laiką praleisti užsidarius namie. :D Bet šventinį rytą vis dėlto didžiąją dalį irzlumo pavyko palikti pataluose ir mokykloje nesunkiai užsikrėčiau kitų entuziazmu, nors savo mielo charakterio bruožo - sarkazmo, atsikratyti iki galo nepavyko. Nepaisant to, visa diena ir vakaras prabėgo laaabai smagiai ir ko gero visi dvyliktokai atsimins šimtadienį visą gyvenimą šaunių vienuoliktokų dėka! (:

2014 m. sausis 4 d., šeštadienis

Photoshoot@Panelė Magazine

Labai gaila, kad sugalvojau įrašą padaryti praėjus beveik dviem mėnesiams nuo fotosesijos ir mėnesiui nuo žurnalo atsiradimo spaudoje, bet juk geriau vėliau, negu niekada. Žinau, kad buvo keletas žmonių, kurie laukė įrašo, kuriame viską papasakosiu: kokiu būdu papuoliau į žurnalą ir kaip viskas vyko. Galiu pasidžiaugti, jog Panelės žurnale atsiduriu jau antrą kartą, ir abu kartus buvau kalėdiniame gruodžio numeryje. Tiek pernai, tiek šiemet, į žurnalą patekau dalyvaudama konkurse. Anais metais buvo šiek tiek lengviau, užteko užpildyti anketą, atsakyti į klausimus apie žurnalą ir pateikti pasiūlymų, kaip žurnalas galėtų tobulėti. Atsidūriau tarp Panelės žurnalo konsultantų, kurie buvo pakviesti į redakciją, ir galėjo pirmi peržiūrėti dar ruošiamą kalėdinį numerį. Tada 2012 metų, gruodžio numeryje puikavosi nedidelė nuotraukėlė, kurioje buvau aš, su kitais konsultantais. Šiemet buvo sudėtingiau. Vyko rūbų parduotuvės Tally Weijl konkursas, kuriame reikėjo tris savaites rinkti balsus. Trečiosios savaitės nugalėtoja gaus 100 litų čekį apsipirkti parduotuvėje ir fotosesiją žurnale. Atkakliai koviausi visas tris savaites, o paskutines dienas iki konkurso pabaigos jau buvau graudžiai nuleidusi rankas, nes šviesiaplaukė mergina mane smarkiai aplenkė, bet kažkokio stebuklo dėka, konkursą laimėjome abi! Iš džiaugsmo verčiausi kūliais ir kitaip liejau džiaugsmingas emocijas. 
Fotosesijos laukiau apie mėnesį, nuo žinios, kad laimėjau konkursą. Atėjus laikui vykti į Vilnių labai jaudinausi, nes esu turėjusi nesaldžios patirties su vienu fotografu, todėl visą laiką buvau įsitempusi. Atvykus į redakciją, buvome labai maloniai pasitikti žurnalo fotografo Algio Kriščiūno, o už kelių akimirkų man buvo daromas makiažas. Visą laiką galvojau "kad tik gražiai padažytų, kad tik gražiai padažytų...o,kad nesukeltų plaukų...o jeigu sugalvos sulaižyti?.." bet labai likau patenkinta Julijos Estko sukurtu įvaizdžiu, nes plaukus tik ištiesino, o makiažą padarė panašų, kaip aš pati dažausi, tik žinoma, daug profesionaliau. :) Ilgokai teko laukti pačių rūbų, bet kai pamačiau kiek jų daug, supratau kodėl mergina iš parduotuvės tiek ilgai užtruko. Man, ir kitai merginai, laimėjusiai konkursą, teko proga apžiūrėti ir matuotis naujausią Tally Weijl kolekciją. Kiekviena fotografavomės gal su 8 skirtingais deriniais, net pati tiksliai skaičiaus negaliu pasakyti. :D Pati fotosesija užtruko apie porą valandų, bet daugiau mes persirenginėjome, o ne fotografavomės: persirengi, atsistoji prieš fotografą, vienas, du, eini toliau rengtis. Labai džiaugiausi, kad vos tik prasidėjus fotosesijai, nebuvo jokios įtampos, fotografas buvo labai draugiškas, patarinėjo ir šmaikščiai komentuodavo rūbus. Nors pati kai kuriuose kadruose atrodau susikausčiusi ir visur vienoda, dėl baimės kaip nors įdomiau pozuoti prieš profesionalų fotografą, vis tiek labai džiaugiuosi nuotraukomis ir tokia nerealia galimybe! 
Už laimėtą čekį įsigyjau ketvirtoje nuotraukoje pavaizduotą derinuką. Vėliau planuoju padaryti naujų pirkinių įrašą, kuriame parodysiu viską aiškiau. Ir vos nepamiršau...Visus su naujais metais! :*